Galimybė keliauti...

   Skaitant Paulo Coelho žodžius „Galimybė keliauti nesusijusi su pinigais - ji susijusi su drąsa. Ilgus savo gyvenimo metus klajojau po pasaulį kaip tikras hipis - argi tada turėjau pinigų? Tikrai ne. Jų vos užtekdavo susimokėti už kelionės bilietus, bet tikiu, kad nors tada maitinausi blogai, nakvodavau traukinių stotyse, kalbos barjeras trukdė man bendrauti, priklausiau nuo svetimų netgi ieškodamas vietos nakvynei, tai vis tiek buvo gražiausi mano gyvenimo metai. “ iškyla tiek daug prisiminimų iš mūsų kelionės…nors keliavom tik tris mėnesius, bet ši kelionė privertė susimąstyti daugiau nei pastarieji mano gyvenimo metai. Kai miegi gatvėje ar ieškai maisto konteineriuose, imi įvertinti bet kokį nesugedusį maistą ar rastą vietą nakvynei su stogu.

   Sausi rūbai ir truputis maisto atrodė pakankama iki pilnos laimės pojūčio. Sėdėdavom gatvėj ir žiūrėdavom į žmones…kai kurie mus nužvelgdavo smerkiančiai, o kai kurie net pasidalindavo rankoje turėtu picos gabalėliu. Tiek daug judančių žmonių ir minčių o tu lyg sustojęs šioj akimirkoj, pašalinis asmuo nė nesuprantis, ką visi aplink kalba tai portugalų, tai ispanų, tai italų kalbomis. Ir regis nieko daugiau nė netrūksta... esi čia su visais savo širdimi. Neturi namų, neturi pinigų, neturi nė ko pavalgyt ir jautiesi laimingas tiesiog būdamas.

   Tik tada suvokiau, ką reiškia posakis „išdrįsk ir būsi laisvas“. Reikia tik pirmo žingsnio į priekį, į kelionę, į nuostykį ir būsi laisvas nuo viso materialaus turto, nuo gatvių, kuriose jauteisi saugus vien todėl nes jas jau žinai atmintinai. Dabar tu esi čia, kažkur šioje Žemėje, laimingas sėdėdamas ant šaligatvio ir žvelgdamas į pasaulį atviromis akimis.