Ištrauka iš kelionių dienoraščio:
„Jei
Dievas būtų, būtu taip, kaip yra rytinė paukščių giesmė ar palmių šlamesys,
norėčiau jo paprašyti aiškumo. Bent vieno saulės spindulėlio prasprūdimo pro
tankius minčių debesis, tą miglą, bet jis tylus tarytum tas kalnas priešaky. Stūkso čia jau tūkstančius metų,
matė daugybės žmonių istorijas, bet niekada neištarė nė žodžio. Taip, kaip
Dievas, nekalba su manimi, taip ir kalnas. Turi lipti aukštyn: kilti, kristi ir
vėl kilti, kol pažinsi jį visą ir tuo pažinimu atrasi save. Matyt, taip ir
Dievas nori, kad per jo pažinimą atsakymai ateitų. Ateitų taip savaime, kaip
paukščiai rytais giedoja ir palmių lapai šlama.“
No comments:
Post a Comment